Šeimos konsteliacija leidžia pamatyti, kad mes esame dalis didesnės sistemos, šeimos sistemos. Šiai sistemai priklauso ne tik mūsų tėvai, broliai ir seserys, bet ir mūsų seneliai, proseneliai ir protėviai. Jai priklauso ir kiti asmenys, tie, kurie tam tikru būdu tapo svarbūs šiai sistemai, pavyzdžiui, ankstesni mūsų tėvų arba senelių partneriai.
Šioje sistemoje visus valdo viena bendra jėga. Ši jėga paklūsta tam tikriems dėsniams.
Šeimos sistema tai dvasinė erdvė. Šioje erdvėje tą galima sužinoti vadovaujantis šeimos konsteliacija visi jos nariai rezonuoja vieni su kitais. Kartais ši erdvė yra netvarkinga. Netvarka tokioje erdvėje atsiranda, kai kas nors, kas taip pat priklauso tai erdvei, yra atstumiamas, atskiriamas arba užmirštamas. Šie atstumtieji arba užmirštieji rezonuoja su mumis ir primena apie save dabartyje. Nes šioje erdvėje galioja vienas pagrindinis dėsnis: visi, kurie jai priklauso, turi vienodą teisę priklausyti. Negalima nieko atstumti. Šioje erdvėje nė vienas nėra prarastas, jis ir toliau daro jai įtaką. Kai jis atstumiamas, nesvarbu dėl kokių priežasčių, ši erdvė ir šis rezonansas kitą šeimos narį yra priverčia jam atstovauti. Tuomet šis narys, pavyzdžiui, vaikas, ima elgtis keistai. Jis tampa priklausomas nuo žalingų įpročių, suserga arba tampa nusikaltėliu, arba tampa agresyvus. Jis gali netgi tapti žmogžudžiu, susirgti šizofrenija ar dar kuo nors. Bet kodėl? Nes šis asmuo su meile žiūri į atstumtąjį ir savo elgesiu verčia mus taip pat pažvelgti į jį su meile. Šis vadinamasis blogas elgesys yra meilė kažkam, kas buvo išstumtas iš dvasinės erdvės.
Bert Hellinger
Iš knygos Laimė, kuri išlieka: kur nuveda šeimos konsteliacija
Informacija ir registracija į Katerinos Rutkauskienės vedamas asmenines konsteliacijos sesijas bei seminarus: